Ligoti paukščiai neišgyvena (rež. Nicholas Fackler)

Ligoti paukščiai neišgyvena (rež. Nicholas Fackler)

Pirmasis dokumentinis amerikiečių rašytojo ir režisieriaus Nicholaso Facklerio filmas žiūrovą kviečia kartu leistis į kelionę po Edenu vadinamas džiungles Gabone, Afrikoje. Būtent šiuose tankiuose, civilizuoto žmogaus nepalytėtuose tropiniuose miškuose auga legendomis ir mitais apipintas vienas stipriausių psichotropinių augalų žemėje – iboga, pokalbiams su begalybe žmogų išsiunčiantis net trims dienoms, tačiau, manoma, galintis išgydyti visas priklausomybes.

Ligoti paukščiai neišgyvena

Gavęs finansinę paramą savo filmui, skirtam paslaptingojo augalo poveikio žmogaus sąmonei išbandyti, jaunasis režisierius iškeliauja kartu su gan netradicine grupe – paranojiku vietos narkotikų platintoju Rosu, garso takelį filmui parašyti turėjusiu depresija sergančiu poetu Semu, jo mergina Emili bei filmavimo grupe. Dievo, augalo pavidalu paieškas lydi keisčiausios situacijos, tarpusavo barniai ir kvaišalų prisodrinti pokalbiai. Nueitų kilometrų skaičius ekvivalentus kelionėje iškylantiems klausimams. Nuo ko prasideda priklausomybės? Kur yra riba tarp tikrovės ir mito? Žiūrovas yra priverstas iš naujo pažvelgti į sąmonės ir pasąmonės galimybes, dieviškumo sampratą ir net realybę.

Režisierius pasitelkia kinematografiškas, sodrias laukinės Afrikos gamtos spalvas ir akyse raibuliuojančius raštus kuriant haliucinacijų iliuziją – tai padeda į aplinkinį pasaulį pažvelgti pačių keliautojų akimis. Vistik realieji jų tikslai kelionėje į pradžių pradžią išlieka neaiškūs. Kas juos iš tiesų veda? Siekis atrasti magišką išsilaisvinimą nuo priklausomybių? Savasties ir būties suvokimas, galbūt slypintis kur nors ibogos šaknyse ar tik noras išbandyti naują kvaišalą? Varginantį nuotykį vainikuoja ilgai lauktos dvasinės bwiti apeigos ir dar daugiau klausimų.

Filmo sintetiniame haliucinogeniniame rūke lėtai išryškėja figūros – pagrindiniai veikėjai, įprastiems dokumentiniams filmams nebūdingai ryškios asmenybės. Jų charakteristikos – aiškios ir išbaigtos, o tarpusavio santykiai vystosi tarsi siužetas. Taigi, visos šios keistos kelionės stebėtojus įtraukia ne tik vaizdai, šiuolaikinei priklausomybių varžomai visuomenei aktuali tema, bet ir galvoje vis kirbanti mintis – o kas bus toliau? Būtent šios minties vedamas žiūrovas seka juos – narkomanus, sergančiuosius žmonijos paukščius, kylančius, krentančius, tačiau nepaliaujamai siekiančius išsvajotojo skrydžio jausmo.

Vistik filmas labiau primena keistą psichotinį sapną, nei realybę, iš kurio karts nuo karto pažadina šventojo miško garsai, gyvybės perkusija. Fluorescencinių spalvų, įmantriausių formų kaleidoskopas sukasi akyse, o vaizdų tarsi narkotikų paveikta sąmonė vis klausia – ar tai, ką matau, yra tikra? Šamanų balsų, LSD sukeliamų miražų ir žolės dūmo pritvinkusiose smegenų ląstelėse sunku rasti tiesą. O gal jos net nėra? Viena koja realybėje, kita – legendoje. Juk viskas realu tik tol, kol manome, jog tai yra realu.

Autorė: Rūta Pužaitė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: