Naktis (rež. Leonardo Brzezicki)

Naktis (rež. Leonardo Brzezicki)

Naktis. Arba diena, kuri niekada neišaušta. Nes visą laiką čia tvyro prieblanda – miško, kambario, lietaus. Bičiulių būrys – trys vaikinai ir trys merginos blaškosi po tą mišką ir kartais vis susitinka name – pavalgyti, pasikalbėti ar pasiklausyti keistų garsų įrašų… Tačiau čia matomas ne fizinis, bet emocinis jaunuolių blaškymasis. Nusižudžiusio draugo gedulas virstantis jų pačių egzistenciniu nerimu.

Naktis

Tai niūri, erotiška drama apie skausmingus mėginimus įprasminti savo buvimą garsais, juos įrašinėjant, ir seksu, desperatiškai stengiantis susilieti su kitu. Vieni tuo užsiima, kiti nesėkmingai bando užsiimti arba braukia ašaras ir raitosi ant žolės – nes nėra su kuo mylėtis.

Komplikuoti tarpusavio ryšiai suteikia tik dar daugiau skausmo personažams ir labai mažai aiškumo žiūrovui. Homoseksualūs santykiai, su vaikinu išsiskyrusi mergina, stebinti, kaip jos buvęs vaikinas mylisi su kita, nesėkmingi mėginimai suartėti, ir dar viena raudonplaukė, kuri viso filmo metu nekalba ir apskritai neaišku, ką ten veikia. Masturbacijos sceną keičia prie tuščio stalo puotaujantys vilkiniai šunys, jaunuoliai nuolat klausosi jų mirusio draugo įrašytų garsų ir komentarų… Vis dėlto, nepaisant savo absurdiškumo, juosta įtikina. Nors prie filmo dirbo net trys atlikėjai – Los Super Elegantes, Ismael Pinkler ir garsioji Chinawoman, tačiau labiau nei jų muzika įspūdį palieka sodrūs miško nakties garsai: cikadų svirpimas, šakų braškesys, gilūs atodūsiai. O po filmo galvoje dar ilgai gali skambėti vienos pagrindinių veikėjų ant miško pievelės užtraukta daina „Where is my whiskey, can I have a cigarette?“ – šios eilutės užtraukiamos taip netikėtai gyvai ir energingai, kad akimirką atrodo, priklauso visai kitam filmui. Tačiau įsiklausius darosi aiškiau: dainuojančios merginos balse atsispindi guvus nekantrumas kuo greičiau išgerti, parūkyti, vadinasi, apsvaigti – pabėgti į savo linksmesnį aš, į malonumo virpulį ar į kito žmogaus kūną.

„Naktis“ – tai pirmasis argentiniečio Leonardo Brezickio vaidybinis filmas. Darbas ambicingas, nes L. Brezickis ne tik režisavo, bet ir rašė scenarijų bei buvo šios juostos operatorius. Didelį pliusą galimą dėti ir už natūralią, jokiais makiažais nepadailintą aktorių vaidybą, užburiančius gamtos ir joje besimylinčių kūnų vaizdus. Filmas niūriam vakarui tamsoje, kai nesinori daug galvoti, tik girdėti ir jausti (nes tamsoje matosi nedaug).

Autorė: Vaiva Rykštaitė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: