Pokalbiai rimtomis temomis (rež. Giedrė Beinoriūtė)

Pokalbiai rimtomis temomis (rež. Giedrė Beinoriūtė)

„Pasaulis – tai žmonės.“ Tai mes visi. Suaugę žiūrovai ir vaikai aktoriai. Ar priešingai? Žiūrovai aktoriai ir suaugę vaikai. Ar suprantame vieni kitus, ar klausomės?

Pokalbiai rimtomis temomis

Naujasis lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas, pretenduojantis į prestižinių Oskarų apdovanojimą, atkreipia dėmesį į vaikus, jų problemas ir pasaulėžiūrą. Minimalistinio stiliaus dokumentinis filmas kuria pokalbį. Klausiama ir ieškoma atsakymų, pokalbis vyksta per veiksmus, mintys reiškiamos kūno kalba, o kartais klausomės tylos, kuri tampa dar reikšmingesniu dialogu. Būtent tyla, nejaukiai skambantys „Nežinau“, ar liūdnos vaiko akys – tai pagrindinės filmo įtaigos priemonės.

Kad būtum laimingas, turi kažkur būti – televizijoje, kine ar kur kitur. Užtektų, jei tave pastebėtų senelis gatvėje prašantis išmaldos. Kalbinami vaikai yra laimingi, bet laimė pagal juos nėra absoliutus dydis. Galima būti ir laimingesniam. O laimę vaikams suteikia tėvai, žaislai, minkšta lova. Kad būtum laimingas pakanka dėmesio. Iš tikrųjų, tiek nedaug mažam žmogui reikia. Neturint to belieka bėgti iš namų, slėpti savo mintis ir jausmus eilėraščiuose, pasakose – giliai pakasti žodžiuose, kad niekas nesuprastų apie ką tai. Įvykiai, kurie vaikams kelia džiaugsmą, mums atrodo tragiškai graudūs. „Kiek tavo gyvenime buvo gerų akimirkų? – O, milijoną tokių turėjau… 5 gimtadieniai.“ Vaiko pasaulis nuo suaugusio skiriasi per milijoną akimirkų, o iš tikrųjų vos keletas metų ir per juos požiūris į pasaulį pasikeičia kardinaliai. Kas gi atsitinka? Juk ne į kitą planetą išskrendame.

Ir tie rimti žodžiai taip nederantys vaiko lūpose – mirtis, vienatvė, Dievas – skamba rimčiau, kad galbūt tas suaugęs pagaliau išgirstų. Pokalbiai rimtomis temomis tarp suaugusių sunkiai įmanomi, nes šie jau nebegirdi vienas kito. Sunku pasiekti kito širdį. Ir todėl režisierė kreipiasi per vaikus. O gal vaikai kreipiasi į mus per režisierę. Svarbiausia šiame filme yra santykis. Įsiklausymas ir supratimas. Filme nėra jokio veiksmo, pašalinių dekoracijų, nes ne tai yra reikšminga. Juk kalbamės. Tad reikėtų klausytis.

Filmo siužetas, kurio beveik nėra, nuoseklus. Vienas po kito kalbinama vaikai, kurių gyvenimuose rimtos temos jau yra aktualios. Vaikai, kaip pagrindinis žiūros taškas, rodomi stambiame plane. Kad žodžiai skambėtų rimčiau dažnai vaikai paliekami vieni tyloje, ilgai laukiama atsakymo, kurio jie nežino. Trumpą akimirką pasirodo, kad rimtos temos vaikus ir kankina. Tokiu būdu tylos minutėmis pradeda augti įtampa, kurią nutraukia krintantis neaiškios formos raudonas žaislas – vienintelis kameros nuokrypis į aplinką. Kitoks dėmesys skiriamas vaikams su ypatingais poreikiais, jie rodomi kitokiu planu – iš profilio, ar matomos tik jų rankos. Taip tarsi nenorima, kad žiūrovas susidarytų išankstinę nuomonę, kad neiškirtų iš kitų vaikų, kad reakcija į vaiko atsakymą nepriklausytų nuo jo fizinės būklės.

„Mano pasaulis nuostabus“ – su šypsena sako nematanti mergaitė. Mums, suaugusiems, iš kart kyla nesupratimo banga ir klausiame „kaip gi?“. Nesuprantame, kad tie, atrodytų, pasaulio nuskriausti vaikai, gali būti laimingi. Juk ne tokios taisyklės. Jei panorėtume, jei leistumės, vaikai galėtų mus to išmokyti. Galėtų išmokyti ir tikėti Dievu, jei netikime. Giedrė Beinoriūtė neragina šių mažų būtybių gailėtis, smerkti ar kaltinti jų tėvus, kurie vaikais nesirūpina, Lietuvą, kuri neskiria pakankamai dėmesio jų problemoms, pasaulį, kuriame tiek blogio, ar Dievą, tą blogį leidžiantį. Klausantis rimtų vaikų pasakojimų galima tik žavėtis jų stiprybe, drąsa, vaikišku nuoširdumu, galima iš jų mokytis kitaip žvelgti į gyvenimą, pamatyti gėrį bjaurioje aplinkoje. Nors ir kaip nekęstum tavęs neauginusių tėvų, vis tiek spaudžia širdį juos prisimenant. O kodėl? Nes jaučiame. Nes kalbamės širdimi.

Vaikai. Rimti pokalbiai rimtomis temomis. Tikėjimas tuo, ko nėra, tam, kad būtų.

Autorė: Ugnė Česnavičiūtė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: