Širlė – realybės vizijos (rež. Gustav Deutsch)

Širlė – realybės vizijos (rež. Gustav Deutsch)

Tai filmo ,,Širlė – realybės vizijos“ (rež. Gustav Deutsch) kadrai nutolę nuo amžių. Dailės kadrai. Veikiau paveikslai juostoje nei kadrai.

Igruški

Hiperpikturizmas, dar niekad nerastas nei žodynuose, nei meno istorijos leidiniuose, o parodytas kine. Jokiu būdu ne hiperrealizmas, kuriame norima fotografiškai ryškaus, aiškaus vaizdinio, kuris kine jau ir taip įprastas. Priešingai – šiame filme žiūrovo akis yra sutelkta į kelias dešimtis spalvų, be jokių pustonių, potėpių, atspindėjimų, pašešėliavimų ar kitokių ,,photoshop‘o“ pasižaidimų. Filmas regimas lyg greitai vartoma spalvinimo knygelė arba kompiuterinis žaidimas. Tokį įspūdį kelia Amerikiečių dailininko Edwardo Hopper‘io paveikslai, perkelti į ekraną. Tačiau ekrane paveikslus atgaivina gyvas žmogus, jo drama, jo pamąstymai.

Pagrindinė filmo veikėja Širlė (akt. Stephanie Cumming) gyvena dviem realybėmis. Viena – važiuojantis traukinys, kita – iš skaitomos knygos kuriami siužetai. Širlė yra aktorė, todėl ją užgauti gali kiekviena realybė. Davido Lynch‘o ,,Vidinė imperija“ sulaukė savo adeptų. Pastarajame filme protagonistė irgi buvo aktorė, klaidžiojanti po pąsamonės užkaborius. Ir užklupo zuikių šeimynėlę, ramiai besirūpinančia buto buitimi, iš pažiūros laimingai gyvenančią. O šiame filme vietoj zuikių matome žmones. Niujorko gyventojus, įsitalpinusius scenografiškai paveikslinėje realybėje, spalvotus ir ryškiai apšviestus. Jų scenos neprimena kasdieniškai regimo vaizdo. Kiekvienas gestas, mirksnis, pasisukimas yra preciziškai geometriški, fiksuoti, techniški. Bet tokie judantys paveikslai eina išvien su refleksija – radijo pranešimais nuo ketvirto iki septinto dešimtmečio. O Širlė – žmogus, kuris reflektuoja. Reflektuoja kaip aktorė. Karo pranešimus, teatro naujienas, politines naujienas ir šiaip naujienas. Pagirtina, ji ne matė zuikius, ji pati dalyvavo, šiuo atveju, dailininko E. Huppert‘o realybėje.

E. Huppert‘as mėgo šviesą. Paskaitė Platono Uolos alegoriją, susidūrė su mistiškumu ir jį tapė. Labai džiugu, kad atsirado kino režisierius Gustav Deutsch, pamėgęs dailininko šviesą. Ji buvo įkadrinta. ,,Nutolę nuo amžių“, poetą pacitavo paskutinėje scenoje Širlė, sėdėdama traukinio kupė, apšviesta, spalvota… Ką ji turi omeny? Galbūt ir dailininką, ir režisierių, ir save – aktorę, gyvenančius keliose realybėse.

Autorė: Gabrielė Damanskytė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: