Gali būti blogiau (rež. Matthew Porterfield)

Gali būti blogiau (rež. Matthew Porterfield)

Matthew Porterfield režisuotame filme „Gali būti blogiau“ puikiai atsiskleidžia šeimos rolė. Retkarčiais aštrios, impulsyvios scenos žiūrovą priverčia krūptelt, išsiveržę jausmai tik šaukte šaukia apie žmogiškumą.

Gali būti blogiau

Jauna, devyniolikos metų merginą Taryn (akt. Deragh Campbell) pabėgusi iš namų ieško prieglobsčio pas savo tetą Kim (akt. Kim Taylor), tačiau jos šeimoje vykstančios audros ir uraganai turi būti nugesinami atvažiavus dukterėčiai. Mergina ambicinga, impulsyvi, erzli, karštakošė negavus to, ko nori, tačiau gyvenimas pas tetą ne toks, kokio mergina tikėjosi… Vis dėlto įnamiu būti ne tas pats kas būti globojamu, mylimu augintiniu.

Filmu gali mėgautis patogiai atsilošęs, įsijautęs į šeimos gyvenimą, galbūt atrasti dalį savojo, sekti veikėjų veiksmus, išraiškas, ką aiškiai gali pamatyti operatoriui filmuojant viską dideliu mastu. Išryškinant detales, veidus, judesius režisierius norėjo akcentuoti kas yra svarbu, koks brangus mūsų kasdienis gyvenimas, artimieji žmonės. Muzika fone-tyla, tam, kad išryškint, paaštrint vaizdų svarbą, aktorių vaidybą. Siužetas atrodo vykęs, kol staiga peršoka į kitą veiksmą. Neužbaigta mintis – žiūrovo vaizduotės takelis. Filmas gavęs apdovanojimus už geriausią režisūrą, geriausią pilno metro filmą Atlantos filmų festivalyje, įvertintas ir pripažintas tarptautiniame Buenos Airių nepriklausomo kino festivalyje.

„Sveika atvykus į mano asmeninį pragarą“ – Abės (akt. Hannah Gross), pusseserės pasisveikinimas, sutikus pabėgėlę Taryn. Merginų gyvenimas, nors ir trumpai, sukosi apie vakarėlius, roko grupes, įkaušusius vaikinus, linksmybes… Vakarus su vynu ir tėčio Bilo (akt. Ned Oldham) draugija nostalgiškų prisiminimų erdvėse… „Sveika atvykus į suvaržytą gyvenimą“ – vėl nuskamba iš merginos lūpų. Matyt, paauglių gyvenimas ne toks lengvas kaip atrodo, ne viską gali daryt kaip panorėjęs ir kada panorėjęs, tą merginos puikiai supranta kaip maištą, kaip didelę savivaliavimo išraišką, tačiau ar ne kiekvienas paauglys taip supranta laisvę, pilnametystę ir atsakomybės nebuvimą? Ar ne dažnas įsivaizduoja , kad devyniolikos jau gali išeiti ir grįžti ar negrįžti kada panorėjęs? Juk sunku įsivaizduoti, kad mama galbūt jau ištisus mėnesius kraustosi iš proto be žinios apie savo vaiką, o gal jis net nebe šios žemės dvasia?

Siužetas vingiuoja tarp vyro ir moters santykių, tėvų ir vaikų, savęs ir kito pažinimo, meilės ir atleidimo, pykčio ir rūpesčio. Prieštaringi jausmai čia slepiasi, čia išlenda netikėčiausią akimirką, impulsyvumas ir greitas užsidegimas po didelio driokstelėjimo greitai išgaruoja. Šeimos istorija tokia artima kiekvienam ir jaudinanti, kad sukels prisiminimus apie savo jaunystę tiek brandžiam žmogui, tiek jaunam pūstels dabarties vėjo.

Pagrindiniai aktoriai siužete – vyras ir žmona – realybėje yra muzikantai, koncertuojantys ir ieškantys savęs, filme jų dainos, lyrizmas sujaudina, nuramina.

Režisieriaus filme „Gali būti blogiau“ iš tiesų galėtų būti ir blogiau, tačiau kiekviena problema, tragedija anksčiau ar vėliau virsta lengvu atodūsiu.

Autorė: Arūnė Jokubauskaitė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: