Tėvas (rež. Marat Sargsyan)

Tėvas (rež. Marat Sargsyan)

Vestuvės Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Trylika vaikų. Iškalėti dvidešimt metų penkiolikoje skirtingų kalėjimų. Tokia yra Vido Zenono Antonovo biografija. Dokumentinis filmas apie V. Antonovo gyvenimą, apie jo vaikus, kurie skaito laikraščius su straipsniais apie tėvo padarytus nusikaltimus ir nuotraukomis iš kalėjimų. Filme nesigėdinama rodyti nuogybių priešais kameros objektyvą visiškai laisvai ir natūraliai lyg kameros nė nebūta.

Tėvas

Lietuvių režisierius Marat Sargsyan gimęs ir augęs Armėnijoje, trejus metus kūrė šį filmą, kol galų gale aštuoniasdešimt valandų filmuotos medžiagos tapo vienos valandos trukmės dokumentika, pagaliau išvydusia didžiuosius Tarptautinio Kauno kino festivalio ekranus.

Režisierius ilgus mėnesius stengėsi pripratinti šeimą prie kameros, įtikinti juos, kad jo paties „nėra“, kad su juo nekalbėtų. Pastangos ir kantrybė sulaukė lauktų rezultatų – filmas visiškai natūralus, viskas juodu ant balto, V. Antonova šeima apnuoginta prieš žiūrovą. Kasdienybė parodoma tokia, kokia ir yra, be jokių utopijų, be jokių purvo drabstymų. Buvusio nusikaltėlio šeima yra tokia kaip visos, laužanti stereotipus apie nusikaltėlių vaikus, apie jų auklėjimą. Jei jis buvo nusikaltėlis ir pagarsėjęs nusikalstamumais, tai dar nė velnio nereiškia, kad jis negali ir nemoka auklėti savo vaikų. Dar ir kaip moka! Rytinė mankšta jų pasaulėlyje – tai žaidimas banditais, nematomi šautuvai ir antrankiai, į nelaisvę paimtas tėvas moko vaikus kaip surišti auką, parodo kovų menų, gudrybių ir subtilybių ,kurių galbūt išmoko kalėjimuose.

V. Antonovo šeima yra netradicinė šeima, tačiau visgi jie laikosi tradicijų. Šaltą žiemos vakarą, Šventų Kalėdų vakarą ir jų šeimoje apsilanko Kalėdų senelis, ir jų vaikučiai gauna dovanų, žinoma, ne visi tas, kurių norėjo… Kaip ir įprastoje šeimoje.

Filme šeima rodoma iš įvairių kampų, įvairiais metų laikais. Skirtingi tėčio ir mamos auklėjimo metodai: tėvas skatina vaikus nepasiduoti, būti tvirtiems, duodi atgal jei muša, bet pirmiems niekada nepradėti. Tuo tarpu mama maitina vaikus, bet tuo pat metu kelia nepasitenkinimą, plūstasi kaip ją „užkniso“. Nors V. Antonovas garbingo amžiaus jis kasdien treniruojasi ir galvoja apie dar vieną atžalą. 72 metų vyrą dažniausiai įsivaizduojame kaip raukšlėtą, suglebusį senuką, bet šis vyro modelis kitoks – tai jaunyste trykštantis, svajonių turintis vyras. „Būčiau seniai miręs su bendraamže gyvendamas“ sako Vidas, atskleisdamas kur slypi jo energijos ir stovio paslaptis. Jauna moteris šalia gyvendama suteikia jam naujo gyvenimo. V.Antonovo gyvenimas atrodo geras, jis guli ant lovos, ilsisi… Jo šeimoje niekas negeria, nerūko, tik retkarčiais vienas kitas keiksmažodis nusirita.

„Tėvas“ laužo visus stereotipus. Nuoširdumas, pakantumas, atsakomybė tvyro Vido Zenono Antonovo šeimoje. Nors muštynių pasitaiko neretai, bet santykis šeimoje yra, yra pakankamai stiprus ryšys tarp vaikų ir tėvo. Nors nepriteklius ir verčia vaikus miegoti ant šieno, šalia baubiančių musių, tačiau jie laimingi, jie dainuoja – šypsenos kadruose tai byloja už save. Nors šie vaikai auga buvusio nusikaltėlio šeimoje, kyla klausimas ar jie nebus geriau užgrūdinti, paruošti gyvenimui nei gyvendami turtingų, su teisėsauga reikalų neturėjusių tėvelių šeimoje? Ar šis filmas pakeis daugelio nuomonę apie nusikaltėlių šeimas? Ar privers susimąstyti kokį pavyzdį mes rodome savo vaikams?…

Autorė: Arūnė Jokubauskaitė

Daugiau apie filmą sužinokite čia…

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: