Gyvenimas akvariume (rež. Baldvin Zophoníasson, 2014)

Gyvenimas akvariume (rež. Baldvin Zophoníasson, 2014)

c2a6orsteinn_2

Su Islandija dažniausiai siejami krateriai, ugnikalniai ir dainininkė-dainų kūrėja Björk. Režisierius Baldvin Zophoníasson irgi rimtai pretenduoja patekti tarp šalį pristatančių atributų. Tai parodė naujausio filmo „Gyvenimas akvariume“ įvertinimas Toronto Kino festivalyje. Filmas vaizduoja trijų veikėjų gyvenimus, kurie susipina netikėtomis aplinkybėmis, pasižymi subtiliu operatoriaus Johann Mani Johannsson žvilgsnsiu ir emocingai įtaigia aktorių vaidyba.

Istorijos centre atsiduria jauna mama Eik (akt. Hera Hilmar), dienomis dirbanti mokytoja, bukovskiškas rašytojas Mori (akt. Þorsteinn Bachmann) ir po laiminga žvaigžde gimęs bankininkas Solvi (akt. Thor Kristjansson). Eik, norėdama pragyventi, vakarais dirba prostitute, skaudžią patirtį turįs rašytojas Mori nepaleidžia butelio iš rankų, o sėkmingasis bankininkas Solvi įkliūva į neištikimybės verpetą ir vakarėlių-kokaino-dailių-plaštakių aplinką.

Kad ir kokių dramatiškų posūkių galima tikėtis iš filmo naratyvinės sekos, istorijoje jaučiama originalumo stoka, nes pagrindiniai veikėjai šabloniškai sprendžia problemas. Negalima dėmesio neatkreipti į klišines scenas, kaip pavyzdžiui, išgėręs apšepęs rašytojas, verksmingai muzikai skambant, skaito jautrią savo poeziją. Visgi profesionali aktorių vaidyba verčia žavėtis ir tapatintis su veikėjais. Istorijos fone matomas Islandijos peizažas dar labiau sustiprina filmo niūrią atmosferą, kurią filmo metu kuria vaizduojamų personažų išgyvenimai ir patirčių brutalumas. Pasakojimo sklandumui ir įtaigumui duoklę atiduoda ir pagrindiniai pasikartojantys leitmotyvai – nučiupinėtas atvirukas svajingu užrašu „Sardinija“ ir Mori naujausia knyga, pavadinimu „Gyvenimas akvariume“. Visis trys gyvenimai, nors ir skirtingi, bet juos vienija bendras bruožas. Veikėjai gyvena savo susikurtuose gyvenimuose-akvariumuose ir dūsta, nes jie – ne žuvys, o žmonės, kurie trokšta laisvės ir erdvės.

Vos prasidėjus filmui gali atrodyti, kad istorija nežada nieko nauja, veikėjų portretai ne itin originalūs. Kyla nuojauta, kad tai jau kažkur matyta, tačiau vyksmui įsibėgėjus kritiškus jausmus filmo pasakojimo stilistikai nuplauna švelni empatijos filmo veikėjams banga – pradeda kartu su jais ieškoti išeities ir kelio į Kitur. Juk išties jų gyvenimai kaip akvariume – skendintys savuose vandenyse, negalintys išsilaisvinti patys iš savo kiautų, vis besižvalgantys, kas už stiklo, ir bandantys kažką pakeisti, tačiau atsimušantys į peršviečiamą paviršių. Baldvin Zophoniasson filmas „Gyvenimas akvariume“ palieka neaiškų kartėlį, sukelia prieštaringų jausmų ir nuojautą, jog tai buvo nebloga kinematografinė patirtis.

Autorė: Beatričė Juškaitė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: