Nuo ko prasideda buvęs laikas (rež. Lav Diaz, 2014)

Nuo ko prasideda buvęs laikas (rež. Lav Diaz, 2014)

Sakoma, jog yra ilgi filmai ir yra Lav Diaz filmai. Pastarieji patenka jau į atskirą kategoriją, kur, ilgesni nei įprasta, vaizdai teka tokia estetiškai tolygia srove, jog pilnai pateisina savo trukmę.

from-what-is-before-lav-diaz-2014-01

Lav Diaz filmas „Nuo ko prasideda buvęs laikas“, apdovanotas „Auksinio liūto“ statulėle Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, įvardijamas vienu geriausių režisieriaus darbų. Žemas, ramus vyriškas balsas filmo pradžioje patikina, kad visi įvykiai ir veikėjai yra paremti tikrais nutikimais ir paruošia žiūrovą autentiškam reginiui.

Filmas nukelia į 1970-ųjų kaimą Filipinuose, kur iš vienos dienos į kitą savo gyvenimus atkakliai gabena mažos religingos bendruomenės žmonės. Juos vienija tikėjimas, jog jauna, psichine liga serganti, mergina Josefina turi gydomųjų galių. Veikėjos istorija susipina su filmo istoriniu kontekstu – diktatoriaus Ferdinando Markoso valdymu, „Filipinų košmaru“. Pirmoje filmo dalyje veikėjai yra pristatomi Lav Diaz būdingais ilgais kadrais, beveik nėra dialogų, pagrindiniu garsu tampa intensyvus vėjas ir gamtos šiurenimas. Lav Diaz taip pamėgtas juodai baltas vaizdas prideda filmui dokumentiškumo, būdingo istorinei archyvinei medžiagai. Moteris, besirūpinanti savo sergančia seserimi, kaimo kunigas ir berniukas su savo dėde – siužetas švelniai, kone nepastebimai išplukdo pagrindius filmo veikėjus, kuriems leidžiama skleistis jiems būdingoj kasdienėj aplinkoj, iš šono stebint jų natūralius nuolatinius veiksmus.

Kai sudeginami namai ir randamos paskerstos kelios karvės, bendruomenėje pradeda keroti paranoja ir panika. Prasideda tuo metu šalyje išties vykę, neįtikėtino dažnumo žmonių teisių pažeidimai, teroras. Lav Diaz šiuo filmu siekia išsaugoti tai, ką laikas ištrina, atkasti eilinių žmonių pėdsakus, išblukintus brutalaus pasaulio judėjimo. Režisierius teigia, jog kino paskirtis yra ieškoti tiesos – visai kaip filosofija. Tokie tiesos ieškojimai filme įgauna dar kartesnį atspalvį, nes kai kurių veikėjų realybė paremta melu. Mažas berniukas tiki gyvenąs su dėde dėl to, kad jo tėvai buvo uždaryti karantinui nuo raupsų, nors iš tiesų jo tėvas nužudęs jo motiną siekė nužudyti ir jį.

Galiausiai apie laiką. Pats filmo režisierius Lav Diaz yra malajų kilmės ir pabrėžia, jog šie yra labiau valdomi erdvės ir gamtos, nei mums įprastos tradicinės laiko sampratos. Prisimenant filmo vaizdų ir rodomos gamtos meditatyvumą, paslaptingumą ir tuo pačiu atšiaurumą, tai viso filmo kontekste daug ką paaiškina. „Yra prakeiktų laikų“ – dialogais neperkrauto filmo pabaigoje ištaria balsas ir šie žodžiai laipsniškoje mažos bendruomenės nuosmukio istorijoje įgauna nepakeliamą svorį.

Autorė: Beatričė Juškaitė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: