Pokalbis su Gilles Vuillard

Pokalbis su Gilles Vuillard

Tarptautinio Kauno kino festivalio metu prancūzų menininkas Gilles Vuillard pirmą kartą publikai pristatė savo režisūrinius gebėjimus. Trumpametražis jo filmas „Legenda dėžutėje” buvo įtrauktas į festivalio programą. Po filmo kalbėjomės su režisieriumi apie abstrakcijas, Joną Meką ir vaikiškumo išsaugojimą.

10723209_884998928177211_164078623_n

Nuotraukos autorius: Jokūbas Sabaliauskas

Filme tarpusavyje jungiami Lietuvos vaizdai, matome skirtingų sezonų kaitą. Papasakokite, kaip Jums sekėsi filmuoti?
Daugelis filmo scenų filmuota Vilniuje, kur tuo metu gyvenau. Tai 100 proc. lietuviškas filmas. Gal nebent išskyrus mane ir kamerą. Mažas filmo biudžetas ribojo kadrų pasirinkimą, o kartu kėlė iššūkį ir dėl to norėjosi eiti toliau. Pavz., kai filmavau žiemą, buvo labai šalta – apie -25°C, žmonės, kurie duona maitino paukščius, norėjo jos duoti ir man. Man patiko tokios sunkios sąlygos, patiko ieškoti sprendimo būdų. Tai ne tas pats, kas sėdėti prabangiame automobilyje ir nurodinėti komandai ką daryti.

Kaip Jums patiko Lietuvos gamta?
Aš nepaprastai myliu Lietuvos gamtą, tačiau mane stebina kalnai, kurie čia nepaprastai žemi. Keista, kai į aukščiausią šalies kalną gali užvažiuoti automobiliu. Labai gražūs ežerai. Patinka, kad klimatas nėra labai lengvas, nes jei visą laiką miegočiau ir tinginiaučiau, nieko nesukurčiau. Menas reikalauja sunkesnių sąlygų, žmonės nori būti naudingi ir suprasti. Aš to taip pat noriu. Jeigu rašytume filosofiją, kurios niekas nesuprastų, kokia to prasmė? Nereikėtų visko apsunkinti.

Ką reiškia filmo pavadinimas?
Pirminė mintis, buvo sukurti kažką šviesaus, o kas gali būti šviesesnio nei pati šviesa? Pradėjau viską dėlioti apie šią mintį, norėjau kurti kažką apie laimę ir norą būti laimingu, tačiau galiausiai filmas tapo kažkuo kitu. Jis visai ne apie laimę – mes matome mirties egzistavimą, jos buvimą šalia – mirusių paukščių vaizdai, iškamšos gamtos muziejuje. Mirtis visada yra netoli. Ir mintis, kad viskas sudėta dėžutėse, davė pavadinimą filmui. Be to, filmas apie patį filmavimo procesą. Tai nereiškia, kad noriu jums parodyti kamerą. Iš tikrųjų, visada pasimetu, kai žmonės paklausia, apie ką filmas. Atsakau: „Apie gyvenimą?”. Aš galiu lengvai vaizdais išreikšti patį procesą, galiu bandyti papasakoti, bet jei tiksliai galėčiau nusakyti apie ką tai, kam tuomet filmuoti ir rodyti?

Muzika filme tokia pat svarbi, kaip ir vizualinė pusė. Kaip buvo kuriamas muzikinis takelis?
Muziką filmui sukūriau pats. Kūriau tuo pat metu, kai buvo filmuojama, nes norėjau, kad muzika plauktų tapačiai su vaizdais. Vėliau buvo truputį redaguojama.

Filme nėra istorijos, nėra aktorių, bet filmuojate save ir savo artimuosius. Kaip filmo kūrimas patiko Jūsų dukrai?
Filmuotis jai patiko, todėl kad scena, kurioje ji pasirodo, patiktų visiems vaikams. Ji dar per maža suprasti, ką reiškia filmas ir tam tikros filmo scenos. Neseniai atidarytoje paveikslų parodoje miesto senamiestyje yra keletas darbų, kuriame ji taip pat vaizduojama. Kodėl aš naudoju tokius motyvus? Manau, kad kai užaugame, svarbiausias dalykas yra apsaugoti tą vaiką, kuris yra mūsų viduje. Vaikai gali priversti mus tai prisiminti.

Vaikai geresni aktoriai nei suaugę?
Jei reikėtų rinktis, rinkčiausi vaikus. Gyvenimas – didelis teatras ir atrodo, kad mes tikrai labai prastai vaidiname. Pažiūrėkite į politikus. Viena didžiausių visuomenės problemų yra ta, jog norima užimti tam tikrą poziciją. Jei neturime to, ko reikia, mums kyla poreikis tai užkariauti. Manęs tai nedomina. Aš noriu sakyti, kad gailestis ir užuojauta yra svarbiau nei pozicija visuomenėje.

Filme nėra siužeto, jokios naratyvinės linijos, bet galima įžvelgti tam tikrų vaizdinių paralelių. Gretimai rodomi žmonių ir gyvūnų vaizdai tarsi sako, kad žmonės elgiasi kaip gyvūnai arba gyvūnai – kaip žmonės. Ar tą ir norėjote pasakyti?
Kai žiūriu tas scenas, pirmiausia pajaučiu, kad žmones pakeičia gyvūnai. Jie elgiasi kaip žmonės. Galėtume sakyti, kad ir žmonės elgiasi kaip gyvūnai, tarp šių dviejų paralelių yra stiprus ryšys. Filme badžiau pavaizduoti juos tame pačiame lygmenyje, kad suprastume gyvybės reikšmę. Visgi, tai nebuvo pagrindinis mano tikslas. Tikriausiai tie palyginimai išplaukė iš pasąmonės. Gyvūnai yra nuostabūs aktoriai, jie nereikalauja atlygio (juokiasi).

Ar esate susipažinęs su Jono Meko kūryba? Filmo „Legenda dėžutėje” tikrovės vaizdavimas primena menininko stilių.
Esu keletą kartų jį susitikęs Niujorke, kartą visai atsitiktinai sutikau jį restorane. Tąkart labai formaliai pasikalbėjome apie filmus ir ką jie reiškia, tačiau nemanau, kad mūsų filmai panašūs. Labiausiai dėl muzikinės dalies. Aš stengiuosi sujungti vaizdus ir muziką į vienalypį kūrinį, o Jonas Mekas savo filmuose dažnai kalba pats ir mes girdime jo paties balsą labiau nei konkrečią melodiją. Nemanau, kad esu toks talentingas sujungti vaizdus, muziką ir kalbą. Yra ir daugiau kūrėjų, kurie vaizduoja abstrakčias gyvenimo scenas. Savo laiku Luis Buñuel kūrė siurrealistines abstrakcijas, japonų režisierius Kaneto Shindo taip pat. Vienas ryškesnių jo filmų „Nuoga sala” vaizduoja žmones, kurie turi nešioti vandenį į salą iš žemyno, nes saloje jo nėra. Viso filmo metu matome žmones, nešančius vandenį. Jame beveik nėra dialogų ir tai vienas gražiausių mano matytų filmų. Taip pat man patinka Yasujirô Ozu ir jo natiurmortiškas objektų vaizdavimas, visada dramatiška muzika, kaip pavyzdžiiui „Vėlyvajame pavasaryje“. Tai nuostabus filmas, įspūdinga, kaip jis sujungia vaizdus tarpusavyje.

Ar norėtumėte sukurti ilgametražį filmą?
Taip, kodėl ne? Antrasis mano filmas yra 30 minučių trukmės, bet norint sukurti tokios trukmės ar ilgesnį filmą, reikia kurti istoriją. Filmo siužetas turi sudominti, turėti įvykių seką. Filmas „Legenda dėžutėje” buvo kuriamas mano pasąmonės pagalba, man – tai lyg psichoanalizė. Esu kūręs ir anksčiau trumpametražių filmų, tačiau niekada nemaniau, kad jie pakankamai geri rodyti publikai.

Kalbėjosi Ugnė Česnavičiūtė ir Deimantė Lenktytė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: