Susitikimas (rež. Anna Odell, 2013)

Susitikimas (rež. Anna Odell, 2013)

8-tojo Tarptautinio Kauno kino festivalio atidarymo filmu tapęs, režisierės Annos Odell „Susitikimas“ įrodė, jog ne visos šventės bei susibūrimai turi prasidėti gera nuotaika. O ir jų pabaiga gali būti visai ne tokia, kokią galėtume įsivaizduoti.

venice_the_reunion_h_2013

Vos tik prasidėjus filmui nesunkiai galime suvokti, kur režisierė Anna Odell mus pasikvietė. Dideliame svečių būryje bei šventiškame sambrūzdyje mes stebime klasės draugų susitikimą po 20-ties metų. Jaučiamės tarsi patys sėdėtume užstalėje ir žvelgdami į atvykusius bendraklasius nekantriai laukiame tolesnių siužeto vingių. Visai netrukus viena iš atvykusiųjų nutraukia tvyrojusį šurmulį ir pagaliau atkreipia visų dėmesį pradėdama kalbą. Ši kalba kitokia. Joje nesigirdi šiltų sveikinimų bei sentimentalių žodžių. Priešingai, pagrindinė veikėja Anna Odell (taip, režisierė vaidina save pačią) pasidalina ne itin maloniais prisiminimais apie laikus, kuomet patyrė patyčias. Kalbėdama apie tai Anna nesiekia pasirodyti auka ar graudžiai paverkšlenti prieš buvusius skriaudėjus. Dabar ji ta, kuri puola, ta, kuri gali įskaudinti. Žinoma, tokią „svetingą“ kalbą lydi staigi susirinkusiųjų konfrontacija ir nepasitenkinimas, dėl ko situacija tampa nevaldoma.

Įsisiautėjusio konflikto metu galima prisiminti Tomo Vitenbergo filmą „Šventė“ (1998), sukurtą Dogma 95 stiliumi ir sulaukusį pripažinimo Tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Kaip ir „Susitikime“, „Šventėje“ siaubingi įvykiai kyla būtent dėl provokuojančio tosto, po kurio lėtai atsiskleidžia veikėjų paslaptys, silpnybės ir nusikaltimai, ilgai buvę slapstomi idealios šeimos etikete. Tačiau, kai susitaikome su mintimi, jog pamatysime dar vieną nuobodžią dramą, paaiškėja, jog viskas, ką matėme tėra fikcija. Anna Odell originaliai apgauna žiūrovą ir leidžia suprasti, jog susitikimas – tik savotiškas pamąstymas, kas būtų, jeigu būtų. „Žinojau, jog artimiausiu metu turėtų įvykti klasės susitikimas, tačiau kada tiksliai – ne. Visgi, pradėjau rašyti kalbą, kurią norėjau perskaityti. Besiruošiant kalbai sužinojau, jog susitikimas jau įvyko, o aš nebuvau pakviesta. Štai kaip gimė idėja sukurti šį filmą“, – teigė menininkė. Tenka pripažinti, jog tokia dokumentiškumo bei vaidybos samplaika kine tampa gan naujovišku sprendimu, iš naujo sužadinančiu susidomėjimą ir laužančiu iki šiol nusistovėjusius režisūrinius standartus.

Greitai vystosi ir antroji filmo dalis, kurią galima būtų pavadinti analize ar eksperimentu. Matome, kaip režisierės bendraklasius įkūnijantys aktoriai vienas po kito kviečiami peržiūrėti pirmojoje dalyje matytą A. Odell apsilankymą susitikime. Be abejo, filmą sutinka pasižiūrėti tik keletas, o likusieji bando to išvengti, atsisako pasimatyti. Šioje konfrontacijose stipriai atsiskleidžia negiami veikėjų bruožai ir reakcijos stojus akis į akį su ilgai ignoruota problema. Ir tokioje, ganėtinai kompromituojančioje, situacijoje daugeliui tepavyksta arba mandagiai atsiprašyti arba leptelti: „Juk buvome tik vaikai…“ Klausydama kitų pasiteisinimų režisierė skatina pasvarstyti – o ką mes pasakytume patys?

Reikia pastebėti, jog viso filmo metu, kalbėdama apie klasėje vyravusią hierarchiją, režisierė iškelia ir abejingumo, ignoravimo problemą. Tiek sukurtoje klasės draugų susitikimo versijoje, tiek veikėjams susidūrus realybėje, jaučiame kaip priešindamiesi tikriems jausmams, buvę skriaudėjai į problemą žiūri nerimtai, šiek tiek ironiškai ir net nesistengdami išklausyti. Tačiau režisierė nenusileidžia ir stengiasi atkreipti dėmesį į dalykus, kurie paprastai nutylimi.

2009 m. Anna Odell išgarsėjo ir susilaukė visuomenės kontraversijos, pristatydama savo baigiamąjį darbą – „Nežinoma moteris 2009-349701“ (“Uknown, woman 2009-349701“). Savotiškame socialiniame eksperimente, menininkė apsimetė nesveiko proto moterimi, besiruošiančia nušokti nuo Stokholmo tilto. Skatindama žmones atidžiau pažvelgti realybei į akis ir nebūti abejingiems, panašias idėjas režisierė bando perteikti ir „Susitikime“.

Autorė: Greta Vilkaitė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: