I – tai Iranas (rež. Sanaz Azari, 2014)

I – tai Iranas (rež. Sanaz Azari, 2014)

Mokytojas buvo žilas, gražiai pliktelėjusiu skrudintos iranietiškos duonos spalvos pakaušiu. Plaukai šiek tiek garbanojosi, o antakiai priminė erelio. Jis vilkėjo juodo aksomo liemenę ir šviesius mėlynus marškinius. Jis arba šnekėdavo, rašė hieroglifus ant lygaus žalios lentos paviršiaus, arba kreiduota kempine valydavo savo rašliavas. Jis buvo vienintelis filmo veikėjas.

b317149b6fbe2b1a8f3ee6ed5220bf2d-1405420735

Ne, tai sakydama, aš nedarau nusikaltimo – moteris, kurios balsas ir grakštūs pirštai, laikantys geltoną pieštuką, filme beveik nefigūravo; ji tebuvo priežastis kalbėti tam,  gyvenimo negandų patyrusiam, senukui. Ji mokėsi kalbą, tačiau visą istorijos nektarą žiūrovas gauna iš  jau minėto žilaplaukio lūpų.

Turbūt idealiausias epitetas šiam filmui būtų – statiškas. Galima sakyti, filme nieko nevyksta: visada rodoma ta pati šviesi klasė, kurioje Irano gyventoja mokosi persų kalbos. Klasės vaizdas retkarčiais keičiamas vadovėlio puslapiais, tačiau netrukus vėl sugrįžtama prie to paties. Ir tik vėliau, pačioje pabaigoje, keletas dinamiškų šiuolaikinio Irano vaizdų sudrumsčia tą niveliuojantį vienodumą.

Pagrindinis filmo leitmotyvas – besimokamos kalbos žodžiais perteikiama gyvenimo istorija. Žodžiai vadovėliniai – pačios primityviausios frazės, kurias tegali ištarti  naują kalbą besimokančios lūpos, tačiau per tą primityvumą atskleidžiama gili kūrinio mintis, suvokiama skausminga komplikuotos situacijos padėtis, perteikiama Irano kultūra ir gyventojų pažiūros. Viena man įstrigusi frazė, tariama mokinės, vangiai judinančios  liežuvio galiuką: „Duona. Tėtis. Tėtis turi duonos. Tėtis neturi duonos.“ Šis paskutinis sakinys tampa ne tik besimokančios merginos, bet ir visos tautos istorijos atspindžiu. Labai subtiliai ir trapiai per pirmuosius persų kalbos žodžius perteikiama žaizdota, bet gyva, pulsuojanti  iranietiško gyvenimo istorija.

Tą istoriją išgyvenanti, joje figūruojanti moteris, kitaip, nei filme mano žodžiais pakrikštytas „vienintelis veikėjas“, nėra tokia charizmatiška persona, jos gyvenimas, pažymėtas tėvo mirtimi, negalėjimu kalbėti savo gimtąja kalba, klaikiu tuometinės sistemos režimu, pagimdo  joje troškimą išmokti persų  kalbą. Gyvendama Irane ji nemoka kalbėti savo kalba, nemoka skaityti; anot jos pačios, ji yra tarsi „namas be stogo“. Be šio vitališko troškimo, jos gyvenimą galima apibūdinti pačios veikėjos ištartomis poetinėmis frazėmis: „Pirmoji Belgijoje surūkyta cigeretė“,  „Irane išmokau užsirišti batus. Irane užuodžiau specifinį duonos kvapnumą. Gimtojo miesto močiutė ir šilkmedžio uoga jos sode.“ Tiesiog  pavydėtinas patriotizmas, sklindantis iš jos širdies gelmių, patriotizmas, kurio daugiau turi sudėtingos politinės situacijos šalyse gyvenantys žmonės.

Situacija Irane nepavydėtina. Žmonės abejingi, jiems nerūpi, kas vyksta, atrodo, kad visi „išgėrė tabletę ir nuėjo miegoti“. Jiems neberūpi nei naujas prezidentas, nei nauja ateitis. Kokia gali būti ateitis? Tačiau aplinka abejingumu nepasižymi: visas pasaulis stebi Irano žmones ir apie juos galvoja, tačiau tokie vieniši jie dar niekada nesijautė – „atskirties tykuma“ tarsi užgriuvo juos, jų šeimas ir draugus. Situacija šalyje  klaiki, nuo jos kartais pasidaro taip bloga, kad pradedi šaukti, esi toks pavargęs ir nusivylęs, kad rėki; prie tavęs prisijungia ir kiti: po vieną, po du, jūs šaukiate drauge ir pasidaro lengviau. Ateina mintis, kad visa ši situacija greitai baigsis. Ir tada širdis dar  neplyšta.

Kompoziciškai kūrinys cikliškas, spiralinis. Pabaigoje, kaip ir pradžioje, vėl parodoma naktis ir mėnulis, besislepiantis už debesų, simbolizuojantis šviesą, kuri šuo metu užstota gyvenimo negandų. Pasigirsta paskutiniai merginos žodžiai: „Pamatyti žodžių veidus“, kas svarbu ne tik jai pačiai, bet ir visai tautai. Šie žodžiai atskleidžia ir pagrindinę filmo mintį, kad kalba, būdama  tokia kultūriškai svarbi dalis, tokioje šalyje kaip Iranas, yra nepaprastai galinga. Kad kalba gali sukelti revoliuciją.

Autorė: Aušra Bukniutė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: