Elgesio taisyklės (rež. Jean-François Caissy, 2014)

Elgesio taisyklės (rež. Jean-François Caissy, 2014)

Antrasis kanadiečių režisieriaus Jean-François Caissy filmas „Elgesio taisyklės“ nei patvirtina, nei paneigia suformuotus stereotipus apie paauglius. Režisierius šiuo filmu rodo jaunų žmonių gyvenimo nuotrupas, leisdamas žiūrovui suformuoti savo nuomonę apie jų patiriamas problemas.

20141001_2_IMG_FIX_700x700

Mokiniai, peržengę autoritetitetinę hierarchinę mokyklos sistemos ribą, kalbasi su mokytojais ir socialiniais darbuotojais apie savo poelgius, kurie nėra racionalūs ar juo labiau pateisinami. Jie kalba apie patyčias, tarpusavio provokacijas, marihuanos rūkymą ar pamokų trugdymą. Šie mokiniai per mokyklos darbuotojų užduodamus savikritiškus klausimus turi galimybę pamatyti situaciją iš tų pozicijos, prieš kuriuos smurtiniai veiksmai yra nukreipti. Mokinius kalbėti ir atsiverti skatina už kameros girdima frazė: „Aš viską žinau“. Jiems nebėra tikslo slėpti tai, kas ir taip jau paviešinta. Kiekvienam mokiniui kalbant ir stebint, analizuojant kontrastą tarp pasakytų žodžių ir emocijų, kurios atsispindi kiekvieno veide, galima stebėtis, kaip noriai ir atvirai jie dalinasi savo mintimis. Kartais matome, jog jie dvejoja ir mėgina išsisukti bei tam tikras temas apeiti. Nors galime nuspėti, kad patys mokyklos darbuotojai vertina moksleivių elgesį neigiamai, tačiau nuomonė nėra primetama. Taip režisierius tarsi leidžia kiekvienam žiūrovui vertinti mokinių elgesį iš savo pozicijos.

Visame filme yra rodomos paauglių gyvenimo ištraukos. Jų elgesys mokykloje ir jų pomėgiai. Režisierius pateikdamas skirtingas istorijas, kurias girdime iš skirtingų moksleivių lūpų, parodo ir skirtingus jų laisvalaikio užsiėmimus: nuo ilgų distancijų bėgimo ar akrobatikos užsiėmimų iki sniego motociklų ir pavojingų mašinų lenktynių. Šie pomėgiai atskleidžia jaunuolių besiformuojantį požiūrį į gyvenimą. Kyla klausimas, ar ekstremalūs pomėgiai padeda nenuobodžiauti, pamiršti gyvenimo rūpesčius ar tiesiog taip elgiamasi dėl noro maištauti.

Režisierius Jean-François Caissy statiškų vaizdų pagalba leidžia žiūrovui atsidurti stebėtojo vietoje, leidžia pačiam dalyvauti filmo istorijose susidarant subjektyvią nuomonę apie nagrinėjamas problemas. Filmas vaizduoja maištavimą prieš visuomenės normas, kuris paradoksaliai labai normalus rodomų paauglių brendimo tarpsnyje ir visgi jų problemų rimtumas neturėtų būti laikomas normaliu. Tą ir bando žiūrovams perduoti „Elgesio taisyklės“.

Autorė: Deimantė Petrutytė

Reklama
This entry was posted by Kaunas IFF.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: